Man rodos, kad lietuviai kol kas yra labai ekologiška tauta. KOL KAS, nes vakarietiška vartojimo kultūra, na arba nekultūra vis labiau braunasi į tautiečių namus ir gyvenimus. Prieš gerus 20metų nelabai žinojome kas yra ta ekologija, nelabai žinojome kas yra ir neekologija. Iš pradžių vakarai mums pasiūlė neekologiją, padidintą vartojimą, o dabar pasiūlė ir ekologiją, nes nu jau sėdim savo pačių šiukšlėse...Bet aš už konstruktyvią ir prasmingą madą, tegul tai ir bus ekologija:) Bet kiekviena mada reikalauja savo aukų, o būti ekologišku labai brangu - eko plovikliai, eko skalbimo milteliai, eko rūbai...vien ekologiškas pomidorų padažas kainuoja ne 3Lt, o visus 8Lt. Eko priešdėlis tapo gera marke prekybininkams ir velnias...niekuom nesusijęs su mažesniu vartojimu, netgi atvirkščiai, vartojimas padidėja, nes eko miltelių reikia daugiau, indų ploviklis netaip putoja kaip koks Fairis, o šiukšliadėžė nuolat pilna ekologiškų produktų visai neekologiškų pakuočių. Apie ekologišką gyvenimo būdą geriausiai papasakotų mūsų mamos ir močiutės. Labai gerai prisimenu, jog gyvendami kaime, tėvai rūšiuodavo šiukšles, kompostuodavo atliekas, o daiktai dažnai atrasdavo second purpose. Ir Ariel nebuvo, ir Tide, bet buvo tulžies muilai ir stiprios rankos, o skalbiniai kvepėjo nesintetinėmis Alpėmis, o gaivinančiu rytu. Dabar neišgaunu tos gaivos, gal dėlto, kad gyvenu pseudomieste. Rūbai ilgai tarnaudavo, kojines buvo originaliai adomos, kelnes ir megztinius puošė jaukūs lopai. Drabužius nešiodavom kol jie nepataisomai suplyšdavo arba tiesiog išaugdavome..tada nešiodavo juos kaimynų vaikai. Būdami vaikais žaisdavome su tuo ką rasdavome po ranka, žaislus gaminomės patys, ieškodavome namuose nereikalingų daiktų...bet jų niekada nebūdavo, nes tiesiog nebūdavo ką išmesti. O dabar žmonės ir butus apsistato iš žmonių išmetamų daiktų:) Valgėme gal ir ne egzotiškai, bet sveikai, viskas iš savų produktų arba pirktų iš kaimynų ar pažystamų. Niekas apie jokius E nebuvo girdėjęs...Nebuvo ir tetrapakų, ir lempučių supakuotų į 10 skirtingo dydžio dėželių, kad užknisa išpakuoti. Tuščius pieno butelius pakeisdavome į pilnus, o dabar tingime ir tuščius alaus butelius iki taros supirktuvės nusinešti. Medinius baldus pakeitė plastikiniai, tinklinius prekių krepšelius - plastikiniai, medžiaginius vystyklus - nedegūs plastikiniai...Taigi paklausus tos pačios mamos ar močiutės apie ekologija, gautum klausiamą žvilgnį, nes tada jokio supratimo apie ekologiją nebuvo, niekas nesistengė saugoti planetą, tiesiog gyveno organiškai...Taigi siūlau būti ne ekologiškai madingiems, o tiesiog organiškiems.
