Penktadienį kukliame mūsų mažos šeimos rate atšventėme Elenos pusgimtadienį - 6 mėnesius. Išpildžiau savo pažadą sau ir jai - iškepiau keksą(valgantys tortų nevalgo), papuošiau cukriniais avinėliais, netgi šiokią tokią žvakelę sukurpiau. Labai norėjosi šventės, nežinau ar dėl savęs ar dėl jos labiau. Kažkaip atrodo, kad viską ką aš darau arba ko nepadarau ji kažkada prisimins, kažkada iškils prisiminimas iš pasąmonės gelmių apie mamą miltuota nosimi, kepančią pyragą, o ne lakuojančią nagus...Daug visko nutekėjo per tuos pusę metų: gyventa ir euforijoje ir baimėje ir džiaugsme ir įtampoje. Bet atsiradus Elenai tapau vaikiškesne, vadinasi ir laisvesne...O ji tapo mano ir drauge ir Mokytoja...
Nors ir pavėluoti, bet patys šilčiausi sveikinimai Elenai pusmetuko proga. Linkiu, kad tie avinukai saugotų jos miegelį, o Tau - tiesiog kantrybės ir dar daugiau vaikiškumo ;)
ReplyDeleteAciu Laurut:)Miegelio tai visiems truksta:)
ReplyDelete